Modelio Bridget Malcolm išpažintis apie siaubingą patirtį, siekiant sulieknėti

    „Dvejus metus aš gyvenau, valgydama tik garuose virtas daržoves ir gerdama baltyminius kokteilius. Aš svėriau tiek mažai, kad prireikdavo net 10 minučių užlipti laiptais iki savo buto. Visada jaučiausi pavargusi, išsekusi, eidavau miegoti 8 vakaro, nes neturėdavau energijos ilgiau išbūti. Mano plaukai stipriai slinko. Jaučiausi visiškai viena ir izoliuota nuo visuomenės, tačiau iš namų kažkur išeiti bijojau“, - dalijosi savo patirtimi modelis.


    „Aš bijojau ką nors valgyti, kas buvo ne mano ruošta, todėl nustojau susitikinėti su draugais ar vaikščioti į kavines ar kitas maitinimo įstaigas. Tapau nuobodžia savo draugams, šeimai ir pažįstamiems. Jaučiausi dviveidė, nes niekam nesakiau tiesos - kodėl aš niekur neinu, nes tuo metu, pati tos tiesos dar nesupratau. Nesąmoningai tuo metu kovojau su valgymo sutrikimu ir lėtiniu nerimu. Tačiau tai ką aš dariau – tuo metu man atrodė teisinga, nes visą tai dariau iš didelės „meilės“ savo darbui“, - tęsė gražuolė.
    „Per visą tą laikotarpį, aš net gi buvau apsilankiusi pas dietologę, kad patartų ką daryti, kad numesčiau dar daugiau svorio, nes aš maniau, kad dar man reikėtų sulieknėti. „Instagramas“ taip pat nepadėjo... Kiekvieną nuotrauką, kurią įkeldavau, žmonės vadino bjauria. Tačiau iš dalies man tai patiko, tai įrodydavo man, kad žmonės galvoja, jog esu per liekna, ko aš ir siekiau. Laikui bėgant pradėjau jaustis šlykščia, neverta modelio vardo, pradėjau šlykštėtis ne tik savo išvaizda, bet ir ką darau su savimi. Tačiau kodėl šlykštėjausi savimi – pati nesupratau. Yra labai sunku save pamatyti objektyviai ir pripažinti, kad turi valgymo sutrikimų. Tuomet man svarbiausia buvo tai, kad mano modelių agentūra džiaugėsi mano kūno formomis ir buvo manimi patenkinti, mano klientai taip pat“, - pasakojo Bridget.
    „Laikui bėgant, nebeturėjau kitos išeities, kaip tik kreiptis į psichologę, būtent tuomet viskas pradėjo keistis. Pagaliau, psichologės pagalba, pradėjau suvokti, kokį nesveiką gyvenimo būdą aš gyvenau tiek fizinį, tiek psichinį. Nuo tada, aš po truputį pradėjau keisti savo gyvenimo būdą. Laimei, turėjau visapusišką palaikymą iš savo draugų ir kantraus vyro, kas man reiškė labai daug. Ir tik tada, kai visiškai pasveikau, supratau, kad mano pagrindinė problema buvo ta, jog aš tylėjau, niekam nieko nepasakojau, buvau užsidariusi ir kentėjau viena tyliai. Nereikia tylėti tokiose situacijose, nes vienintelis išsigelbėjimas tuo metu yra - prabilti, išsipasakoti kam nors – tai pirmas svarbus žingsnis, norint išsigelbėti iš šios klastingos ligos“, - atviravo modelis.