Kur nepabūsime, ko nepamatysime kartu su savo vaikais

    Problemų mūsų šalyje daug: ekonominių, teisinių, socialinių. Pirmas žingsnis į problemos sprendimą – jos pripažinimas ir įvardinimas. Tai sudėtinga, skausminga, kartais net pavojinga, bet būtina. Kiekvienas nutylėjimas ar problemos ignoravimas jos nesprendžia, o tik dar labiau gilina.

    Užteks tylėti ir apsimesti, kad Lietuvoje viskas gera ir gražu. Pakalbėkime apie tai, kodėl ne vienas iš mūsų šią vasarą atostogausime, ilsėsimės, džiaugsimės naujais potyriais, nematytais įspūdingais kraštais, tačiau ten nebūsime kartu su savo vaikais.

    Ne vienas iš mūsų išgyvenome skyrybas ir vėliau sekusias „vaikų dalybas“. 94 proc. atvejų vaikai paliekami gyventi su mamomis. Tėčiai tampa atskirai gyvenančiu buvusiu sutuoktiniu, kuriam nereta mama, norėdama atkeršyti, pradeda trukdyti bendrauti su vaikais. Liūdna, kad institucijos, turinčios rūpintis vaiku ir vaiko saugumu, dažnai stoja mamų pusėn, o Lietuvos teismai, nors ir turi atitinkamus įgaliojimus, ganėtinai dažnai skirdami poras nenustato bendravimo su vaiku tvarkos arba ją nustato tokią, kad tėčiams leisti laiką su vaikais beveik nebelieka galimybių. Ačiū Dievui, mūsų vaikai gyvi ir sveiki, tačiau daugelio gražių išgyvenimų kartu nepatirsime.

    Tikėtina, kad kai kuriems skaitytojams tai bus naujiena ar nemaloni tiesa, tačiau tėvų (dažniausiai tėčių), kurie po skyrybų staiga „sugenda“ ir dėl to jiems atimama galimybė normaliai bendrauti su savo vaikais, yra labai daug. Tikroji šio reiškinio priežastis – tikrai ne atskirai gyvenančių tėvų „sugedimas“, bet vaiką auginančių (dažniausiai motinų) egoistiškas, sąmoningas arba nesąmoningas elgesys su vaiku, apibūdinamas Tėvų atstūmimu. Šio elgesio rezultatai: vaikams išsivystantis psichologinis sutrikimas – Tėvų atstūmimo sindromas, visam gyvenimui prarasti ryšiai su artimiausiais šeimos nariais, mažėjanti savivertė, padidintas polinkis į priklausomybes, netinkamai ugdomi socialiniai įgūdžiai ir t.t. Liūdna tai, kad mūsų visuomenė (tiek žmonės, tiek įstaigos) dažniausiai šios problemos nesureikšmina ir perdaug nesukdamos sau galvos automatiškai palaiko mamų pozicijas, net tai skatina.

    APTA (Asociacijos prieš tėvų atstūmimą) nariai pasiūlė gal ir ne naują, bet įdomią idėją – protestuojant prieš kartais abejonių keliančius mūsų teismų sprendimus ir tendencingas įvairių vaikų teisių negynimo įstaigų pozicijas, tėčiams ir mamoms atostogaujant, keliaujant užsienyje kartu vežtis natūralaus dydžio savo vaikų nuotraukas ir fotografuotis su tomis nuotraukomis gražiose įspūdingose vietose. Taip siekiama parodyti, jog teismai savo sprendimais atima iš vaikų teisę į pilnavertį gyvenimą, ne apgina jų interesus, bet vaikų padėtį dar labiau pablogina.

    Kaip minėjau 94 proc. atvejų vaikai paliekami gyventi su mamomis. Pagrindinis argumentas – neva mama yra mama ir ji vaiku pasirūpins geriau. Psichologų argumentas, kad vaikui reikia abiejų tėvų, yra vertinamas formaliai, o praktikoje ignoruojamas. Tėčiams paliekamos tik vaiko išlaikymo – „bankomato“ - funkcijos.

    Visą tai sukuria situaciją, kai atskirai gyvenantis tėvas eliminuojamas iš vaiko gyvenimo. Iš tėčio atimamos tėčio teisės ir visa valdžia perduodama motinai. Motinos po skyrybų dažniausiai būna įpykusios ant tėčių, pilnos pagiežos, liūdesio ir keršto, todėl savo naujomis teisėmis naudojasi kaip įmanoma plačiau ir, lengvai tariant, tėčių autoriteto vaikams nestiprina. Taip tėčiams atimamos galimybės dalyvauti vaiko auklėjime, kasdieniame gyvenime, atsiskleisti kaip tėvui. Vaiko pasaulyje tėvas labai sparčiai ištirpsta, tuo pat metu atsiranda susvetimėjimas.

    Dar 2010 metais viena iš APTA įkūrėjų Birutė Van Der Weg – Bražiūnienė savo tinklapyje rašė:

    „Kaip vertinti VTAS (Vaikų teisių apsaugos skyrių) poziciją, kai ji patenkina motinos užgaidą, nustatant vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo bendravimo sąlygas, jog vaiką tėvas galės lankyti neišsivežant iš mažo rajono miestelio. Šiame miestelyje vienintelė asfaltuota gatvė – tai plentas tarp dviejų miestų. Miestelyje yra maža kavinukė bei dar mažesnė parduotuvė, prie kurios dažnai būriuojasi kaimo girtuokliai. Ar iš meilės savo vaikui reikalauta išimtinai tokių sąlygų? Priversti vaiką „minkytis“ po pažliugusias gatveles, lyjant lietui ar sningant, žiūrėti į susibūrusius girtuoklius ar, spaudžiant šaltukui, sėdėti ne vaikams skirtoje kavinėje? Mylinti ir sveikai protaujanti motina džiaugtųsi, kad vaikas smagiai praleis keletą valandų, kažką nauja pamatys, sužinos. Bet šio minimo vargšo vaiko motinai vaiko gerovė nerūpi. Tokiu savo reikalavimu ji stengiasi kuo labiau suvaržyti tėvo ir vaiko bendravimą. Įdomu tai, kad VTAS darbuotojai neįžvelgė motinos ribotumo ir jos meilės vaikui stokos“.

    Vienas panašus likimo tėtis, nematantis išeities iš analogiškos situacijos, siūlo bent pranešti pasauliui apie tai, kas vyksta:

    „Aš teismo sprendimu negaliu važiuoti į užsienio kelionę su vaikais be buvusios sutuoktinės sutikimo. O buvusi sutuoktinė tokio sutikimo neduoda jokiai kelionei. Manau, kad dauguma jūsų taip pat svajoja, bet negali su vaikais keliauti. Jei turim bent vaikų nuotrauką (kai kurie iš mūsų turbūt net nuotraukos neturi), pasidarykim vaikų plakatus visu ūgiu, vežkimės juos prie žymių vietų ir fotografuokimės. Nuotraukas kelkim į „Facebook“ ar kitus socialinius tinklus. Taip beprasmis keliavimas, kokį dabar aš patiriu, o tikiu, kad patiria ir kiti tėčiai, įgytų tam tikrą prasmę. Tai turėtų išliekamąją vertę – kai vaikai užaugs ir pradės keliauti, kai kelionių gal labai norės, jie pamatys konkrečias vietas pasaulyje, kuriose dar nepabuvojo“.

    Šiai minčiai pritaria ir dar vienas kalbintas tėtis. Jam praėjusių metų rugsėjo mėnesį teismo sprendimu bendravimui su vaiku buvo paskirtos šešios dienos ir dar keliolika valandų. Laiko gal ir ne tiek, kiek reiktų pilnaverčiam bendravimui, bet vis šis tas. Tėvas beveik 8 mėnesius galėjo su vaiku bendrauti ir net truputį keliauti. Deja, šių metų gegužę padėtis netikėtai pasikeitė. Be jokių aiškių priežasčių buvusi sutuoktinė kreipėsi į teismą, pareikšdama, kad tėtis vaikui yra „potencialiai pavojingas“ ir todėl bendravimą su vaiku reikia mažinti iki minimumo. Teismo sprendimo nekomentuosiu, bet šį kartą jis sukėlė abejonių, nes byloje teismas rėmėsi atsakovės paaiškinimais (bet ne įrodymais) kuriais esą buvo susirūpinta, kad ieškovas gali elgtis priešingai vaiko interesams (vaiko interesai – terminas, kuris panašiose bylose minimas labai dažnai, tačiau niekada iki galo neišaiškinamas). Iš esmės vien dėl to tėčio bendravimas su vaiku buvo sumažintas iki minimumo. Visi vasaros planai, kurti ne vieną dieną, žlugo akimirksniu. Nuo šiol tėtis po visas su vaiku aptartas ir žadėtas aplankyti vietas keliauja vienas, kartu veždamasis tik vaiko nuotrauką.

    Kaip ir buvo galima tikėtis, minėtoje byloje buvusios sutuoktinės poziciją teisme palaikė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė. Kalbant apie Vaiko teisių apsaugos skyrių, Vilniaus miesto savivaldybė pateikė tokią informaciją: „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje šiuo metu dirba 51 darbuotojas, iš kurių 2 vyrai ir 5 pensinio amžiaus darbuotojai“. Kiek teko pastebėti, darbuotojų lyčių proporcingumo principas pažeistas ne vien Vilniaus VTAS, bet ir kitose VTAS skyriuose.

    Ir dar. Lietuvoje mėgstama kalbėti, kad viskas daroma remiantis ar atsižvelgiant į prioritetines vaiko teises ir interesus, tačiau nustatyti dvigubą vaiko gyvenamąją vietą nėra galimybės. Lietuvos teismai linkę nustatyti skyriumi gyvenančiam tėvui tokią tvarką, kad su vaiku jis galėtų bendrauti tik kas antrą savaitgalį arba dar rečiau. Nesinori komentuoti teismų sprendimų, bet pasak vieno žymiausių šių laikų vaikų psichiatro bei skyrybų eksperto Dr. Richard Warshak ir daugiau kaip 100 kitų tyrėjų, praktikų psichologų, psichiatrų tokia teismų praktika neatitinka vaiko interesų.

    Pabendravus su sprendžiamojo balso teisę Lietuvoje turinčiomis institucijomis tokiomis kaip teismai arba VTAS, susidaro įspūdis, kad jos nėra girdėjusios apie pasaulyje plintančią praktiką, kai nustatoma dviguba vaiko gyvenamoji vieta. Toks sprendimas užtikrina normalų ir tinkamą abiejų tėvų ir vaikų bendravimą, keičiasi ir atskirai gyvenančio tėvo statusas. Linkime mūsų institucijomis neatsilikti nuo pasaulinės praktikos ir kaip galima greičiau priimti modernias, pažangias naujoves, galinčias turėti nemažos įtakos tiek skyrybų, tiek ir bendravimo su vaikais tvarkos bylose.

    Beje, mes Lietuvoje susiduriame ir su ganėtinai keistu paradoksu: LR įstatymai numato maksimalaus vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiais tėvais galimybę. Deja, praktikoje patys teismai šio įstatymo be jokių priežasčių dažnokai nesilaiko – 2 savaitgaliai per mėnesį, kai mėnuo turi 30 dienų, tikrai nėra maksimalus skaičius. Susimąstykime, kodėl taip vyksta?

    Už lango vasara. Gaila, ji džiugina ne visus. Vieni negali su vaikais keliauti po užsienį, kiti su vaikais negalės keliauti net po Lietuvą. Tiek vieni, tiek kiti po visas gražias vietas, kurias planavo aplankyti, galės pasiimti nebent savo atžalų, kurios nuo jų yra atskirtos, nuotraukas. Tam, kad, kaip siūlė vienas iš minėtų pašnekovų, vaikai bent užaugęs pamatytų tai, ko jiems neleidžiama pamatyti dabar, o atstumiamų tėvų kelionės įgautų bent kažkokią prasmę.

    Asociacijos prieš tėvų atstūmimą (APTA) komentaras:

    Liūdna, kad po skyrybų, vaikai tampa tėvų keršto vienas kitam. įrankiu Liūdna ir tai, kad dėl šito vasarą tėčiai (nes 94 proc. atvejų vaikų gyvenama vieta po tėvų skyrybų nustatoma su motinomis) priversti keliauti vieni. Visgi labiausiai liūdina  galinčių tai pakeisti institucijų abejingumas šiai problemai ir nenoras pripažinti Tėvų Atstūmimo Sindromo (TAS) bei vis dar ganėtinai neigiamas visuomenės požiūris į tėčius, norinčius ir po skyrybų likti tėčiais. Mes tikimės, kad tylus atskirai gyvenančių ir pilnaverčiai su vaikais negalinčių bendrauti tėvų protestas – Kelionės su vaikų nuotraukomis, nes su vaikais keliauti negalima – atkreips ne tik institucijų dėmesį, bet privers iš naujo į problemą pažvelgti ir mūsų visuomenę, dalis kurios bet kada gali atsidurti tokių tėvų vietoje. APTA ragina ir tikisi, kad prie šios akcijos prisijungs ne tik APTA nariai, bet ir visi tėvai, susidūrę su panašiomis problemomis. Kuo daugiau vietų pamatys mūsų vaikų nuotraukos ir kuo daugiau žmonių sužinos apie tai, tuo greičiau galima tikėtis teigiamų pasikeitimų.

    Vidmantas Misevičius

    Logo auto PRIM 2012-08-08