Atimta tėvystė

    Tėvo dienos proga greičiausiai ne visi tėvai sulauks dėmesio iš savo vaikų. Galima spėti, jog apie 50% Lietuvos tėčiu vargiai ar bus tą dieną apsupti meile ir dėmesiu, nes Lietuvoje jau dešimtmetis, kai kasmet išyra apie 50% šeimų.

    Skaudu, kai, iširus šeimai , nutrūksta tėvų ir vaikų santykiai. Pasitaiko, jog tai atsitinka dėl pačių tėčių nenoro, atsiradusio dėl vienų ar kitų aplinkybių ar įtemptų santykių su vaiko motina. Tai – nepageidautinas elgesys, kuris neigiamai atsiliepia vaikui. Galimai tėvai taip nusprendžia del nesupratimo, kad vaikui labai svarbu žinoti, jog abu tėvai jį tebemyli ir juo rūpinasi.

    Vaikams augant, ypatingai svarbus yra užsimezgantis ryšys tarp tėvų ir vaikų, psichologų vadinamas prieraišumu. Tas ryšys – tiek ypatingas, jog yra vienu stipriausių ir svarbiausių žmogaus gyvenime. Sveikas prieraišumas formuojasi tada, kai vaikai mato tinkamą tėvų pavyzdį, jaučia jų meilę ir rūpestį. Prieraišumas formuojasi ir asocialiose šeimose, tačiau jis psichologų vadinamas nesveiku prieraišumu. Vaikas  prisiriša ir prie savo asocialių ir net juos skriaudžiančių tėvų. Dažnai tik paaugęs supranta, kad jo meilė savo asocialiems tėvams yra beviltiška.

    Šį kartą norėčiau atkreipti dėmesį į normalius žmones, kurie, “ nesutapus charakteriams” , išsiskiria. Kaip žinia, po skyrybų yra nustatoma vaiko gyvenama vieta su vienu iš tėvų. Dažniausiai, apie 94-96 % atvejų – su vaiko mama.

    Skyrium gyvenantis tėvas – dažniausiai tai vaiko tėtis -, nepavykus susitarti su vaiko mama dėl bendravimo su vaiku, gauna teismo sprendimą, kuriuo bendravimo tvarka su vaiku nustatoma 2 savaitgalius per menesį, t.y. 4 dienas. Na, dar kokį kartą per šventes ir kokią savaitę per metus atostogų.
    Tokie teismo sprendimai dėl bendravimo tvarkos po skyrybų su vaiku priimami labai dažnai. Į klausimą, dėl kokių priežasčių nustatoma tokia bendravimo tvarka– pateikiami standartiniai atsakymai:
    – todėl, kad tokia nusistovėjusi Lietuvos teismų praktika,
    – todėl, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus.

    Mano nuomone, toks standartinis teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku vos du savaitgalius per mėnesį, pažeidžia LR Konstitucijos 29 straipsnį, vienam iš tėvų ( motinai arba tėvui) neužtikrina įstatymais suteikiamos lygybės savo vaikų atžvilgiu. Ypač pažeidžiama yra tėvų-vyrų situacija dėl tos priežasties, jog Lietuvos ta pati nusistovėjusi teismų praktika vaikus po skyrybų beveik visada palieka auginti motinoms. Tokiu būdu, tėvai- vyrai patiria  nelygybę lyties pagrindu.

    Kitas, 38 Lietuvos Konstitucijos straipsnis, šalia kitų teiginių garantuoja, jog : „Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.“

    Čia minima nusistovėjusi teismų praktika dėl vaikų ir skyrium gyvenančių tėvų bendravimo tvarkos du savaitgalius per mėnesį, mano nuomone, pažeidžia ir šį Konstitucijos straipsnį. Šeimai iširus ir be jokių realių priežasčių ribojant vaikų ir skyrium gyvenančių tėvų bendravimą, teigti, jog valstybė globoja motinystę ( jei motina gyvena skyrium) , tėvystę (jei tėvas gyvena skyrium) ar vaikystę ( dėl be jokio realaus pagrindo teismo sprendimu drastiškai riboto bendravimo laiko su vienu iš jo tėvų) vargu ar galima.
    Teismų praktika, suteikianti galimybę vos 4 dienas per mėnesį bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais, pažeidžia vaiko teises, kurios garantuojamos Lietuvos Civilinio Kodekso Trečios knygos 3.170 str. 2. (Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.)

    Tokia teismų praktika pažeidžia ir to paties Kodekso 3.175 str. 2 d., kuri garantuoja skyrium gyvenančiam tėvui ( mamai ar tėvui) jų teises į įstatymais numatytą maksimalų bendravimą su vaiku.

    Jau pats faktas, jog po skyrybų skyrium gyvenantis tėvas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl bendravimo sąlygų su vaiku nustatymo, parodo, jog vaiką savo namuose auginantis tėvas ( v/m) nėra geranoriškai nusiteikęs laisvam ir neribotam vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimui.

    Tad teismo sprendimu, mano nuomone, pažeidžiant čia prieš tai minimus LR Konstitucijos straipsnius bei CK Šeimos Knygos įstatymus, skyrium gyvenantis tėvas yra galimai  diskriminuojamas.  Susidaro įspūdis, jog Teismas, vietoj to, kad, priimdamas sprendimą, atsižvelgtų į Lietuvos Konstitucijos garantuojamas laisves bei CK įstatymus, stoja vieno iš tėvų pusėn (statistiškai – motinų, nes vaikai po tėvų skyrybų paliekami gyventi su jų motinomis). Taip pažeisdamas ne vien skyrium gyvenančių tėvų, bet ir jų vaikų įstatymines laisves bei teises, garantuojančias laisvą ir maksimalų bendravimą su skyrium gyvenančiais tėvais.

    Dėl tokios teismų praktikos tėvai jautėsi patiriantys diskriminaciją ir jau bandė atkreipti visuomenės dėmesį piketuodami. Tada LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė pripažino, kad „teismai dažnai vadovaujasi sovietinių laikų praktika, kai moterys buvo vertinamos aukščiau už vyrus.“ (http://www.prim.lt/laisvalaikis/straipsniai/lygiu_galimybiu_kontrolieriaus_tarnyba_-_vadovas_naujas_problemos_senos/)

    Tačiau po to pokyčių nesimato. Kreipiausi į keletą instancijų dėl išaiškinimo, ar Lietuvoje vyraujanti teismų praktika dėl vaikų ir skyrium gyvenančių jų tėvų bendravimo tvarkos po
    skyrybų neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Lietuvos įstatymams.
    Seimo Konstitucijos Komisijos narys ponas S.Šedbaras atsakė, jog pagal Konstituciją ir Seimo statutą nesą įgalioti oficialiai aiškinti įstatymus ar teismų sprendimus ir kad konsultaciją gali suteikti tik advokatas. Tiesa, ponas S.Šedbaras pastebėjo, jog: “Būtina pažymėti, kad toks grafikas nustatomas ne tėvų, o juo labiau – teismo, o, visų pirma, vaiko interesais.” Čia darosi įdomu: kai kalba eina apie normalius ir savo vaikus mylinčius tėvus, tačiau išsiskyrusius, tai taip išeina, jog geriausias vaiko interesas staiga tampa toks minimalus bendravimas, kuris dažniausiai veda į vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo susvetimėjimą, o kartais ir į jo eliminavimą iš vaiko gyvenimo. Savo atsakymo pabaigoje ponas S.Šedbaras vis tik pripažino, jog: “Vaikas ir jo saugumas, prieraišumas, žinoma, ir teisė turėti abu tėvus, yra pagrindinis kriterijus.” Deja, bet jau eilę metų teismo sprendimais  vaikui tai nėra užtikrinama.

    Konstitucinės teisės žinovas, profesorius Vytautas Sinkevičius pastebėjo, jog mano užklausime išdėstyti faktai – labai jautri ir įdomi tema. Kadangi jis neužsiima advokato praktika, išaiškinti galimų Konstitucijos bei Lietuvos įstatymu pažeidimų skyrybų bylose nesiėmė.

    Europos lyčių lygybės institutas atsakė, jog jie neužsiima įstatymų aiškinimais ir kad vienas iš tikslų yra teikti lyčių lygybės tyrimų paslaugas. Tad mano čia minimos teismų praktikos nekomentavo.
    Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba į mano užklausimą kol kas neatsakė. Belieka tikėtis, jog sulauksiu atsakymo  į pakartotinai išsiųstą užklausimą.

    Žmogaus teisių stebėjimo institutas bei LR Seimo Žmogaus teisių komitetas kol kas į užklausimą neatsakė.
    Taigi, iš visų žmogaus teises turinčių stebėti bei ginti organizacijų, į kurias kreipiausi, neatsirado nei vienos, kuri imtųsi tą „ nusistovėjusią teismų praktiką“ „ pakišti“ po padidinamuoju stiklu ir išanalizuoti, kaip čia iš tikrųjų yra. Tiesa, patarė kreiptis į advokatus.  Bet kaip jiems viešai paaiškinti apie , mano nuomone, diskriminuojančią skyrium gyvenantį tėvą bei pažeidžiančią vaiko teises teismų praktiką, kai jie kasdieninę savo duoną iš to uždirba? Jei šiandien reikia atstovauti vaiku nenorinčią dalintis mamą, o rytoj – kitą klientą – tėtį, kuris nori maksimalaus laiko bendravimui su vaiku – geriau jau tuo klausimu patylėti, tiesa?
    O dabar apie tai, kas geriausia vaiko interesams.

    Tiek tarptautiniai, tiek ir Lietuvos įstatymai yra sudaryti, atsižvelgiant į vaiko vystymosi poreikius tam tikru visuomenės gyvenamuoju laikotarpiu. Ir jei įstatymais garantuojama vaiko teisė maksimaliai ir nevaržomai bendrauti su savo tėvais, nesvarbu, kur jie begyventų,  – reiškia, tai yra tai, kas vaiko besiformuojančiai asmenybei yra būtina. Tad kaip suprasti teismų praktiką, kai normaliam tėvui ar mamai ( nesmurtaujantiems, dirbantiems, turintiems namus, neturintiems priklausomybių, tvarkingiems tėvams) po skyrybų tenka vos 4 dienos pasimatymams su vaiku? Tad labai absurdiška,  kad teismo sprendimai užbaigiami žodžiais, jog tai geriausiai atitinka vaiko interesus. Vaiko geriausius interesus atitinka vieno iš NORMALIŲ tėvų netekimas po šeimos sugriuvimo? Iš tiesų, koks gali būti vaiko „interesas“ netekti vieno iš tėvų?  Ir kodėl 96 % vaikų po skyrybų standartiškai „nereikia“ išimtinai tik tėčių?

    „Vaiko interesai“ – tai niekur neapibrėžta sąvoka, kuri yra tampoma kaip tik kas nori. Koks tų interesų turinys? Kas tie interesai? “ Vaiko interesai”  tapo išeities tašku teismų sprendimų paaiškinimui. “ Vaiko interesai” , kaip ir „Dievo valia“, kurios irgi nežino niekas, bet naudoja ir manipuliuoja kas tik nori ir kaip nori.

    Stebėtina, jog, besivadovaudami  ”geriausiais vaiko interesais”,  neturime kuo didžiuotis, palyginus su kitomis šalimis, kur geriausių vaiko interesų, greičiausiai, išties paisoma. Dėl to tų šalių vaikai – laimingiausi Europoje, ko apie Lietuvos vaikus, kurie  pagal du paskutiniuosius UNESCO tyrimus yra vieni nelaimingiausių Europoje, nepasakysi. Pagal Tarptautinės organizacijos Vaikų Teisių Indeksas (Kidsrights Index)  šiais metais Lietuva atsidūrė 103 vietoje is 165 tarp Senegalo ir Botsvanos Afrikoje.
    Pastarąjį dešimtmetį  Vakarų šalių atliktų psichologinių, pedagoginių bei sociologinių tyrimų išvados yra vieningos: po gyvenimo darnioje šeimoje, geriausiai vaiko interesus atitinka alternuojama tėvystė, kai tėvai iš tiesų išlieka lygiaverčiai savo vaikų atžvilgiu , o vaikai turi tokias pat galimybes nevaržomai bendrauti ir gyventi su abiem savo tėvais. Toks išsiskyrusios šeimos gyvenimo modelis išsprendžia daug problemų, o visų svarbiausia – išlaikomas natūralus sveiko prieraišumo formavimasis. Vaikas ne tik žino, kad turi tėvą ir mamą, bet jis taip pat kasdien jaučia jų rūpestį ir meilę. Bendraujant su vaiku 4 dienas per mėnesį prieraišumo vystymasis yra drastiškai sutrikdomas. Ilgainiui vaikui skyrium gyvenantis tėvas pasidaro neįdomus, jis ima nuo jo tolti ir susvetimėti. Tėvams jų vaikai, kuriuos mato vos 4 dienas per mėnesį, tampa “ nežinoma sala” , nes atsiranda didžiulė santykių ir jausmų spraga.

    Būtina atkreipti dėmesį, čia mano minima teismų praktika tampa dramatiška tiems, kas patiria tėvų atstūmimą– jam padėti Lietuvoje beveik nėra kam. Bylinėjimasis dažnai užsitęsia ir yra labai sudėtingas dėl piktavališkojo tėvo ( v/m) manipuliavimo ir tikslingų pastangų skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko santykį sutrikdyti ar visiškai nutraukti. Kol kas vis dar nepakanka supratimo apie tėvų atstūmimą, kaip reiškinį bei specialistų, kurie sugebėtų greit jį atpažinti ir imtis reikiamų veiksmų, kad apsaugoti vaiką nuo psichologinio žalojimo ( kas visada be išimties daroma tėvų atstūmimo atvejais) bei apginti vaiko teisę į skyrium gyvenantį tėvą ( v/m).

    Kažkada Z.Froidas išsireiškė, kad motina, dėl jai gamtos suteiktos galimybės maitinti kūdikį krūtimi, yra pagrindinė ir svarbiausia vaikui. Tačiau Z.Froidas jau buvo miręs, kai kitų psichiatrų, psichologų bei sociologų atliktais tyrimais įrodyta, jog ne maitinimas krūtimi vaikui yra svarbiausia, o dėmesys , saugumas ir santykių šiluma. Tik kažkodėl , prasidėjus “varžyboms” kam atiteks vaikas, niekas apie tai net neužsimena, bet vadovaujasi atgyvenusiomis Froido idėjomis. Jei tėvas pabando kovoti už savo ir savo vaiko teisę bendrauti dažniau, tai jis apibūdinamas kaip įkyrus ir persekiojantis. Dėl motinų tinkamumo beveik niekada nedvejojama, tačiau tėvui reikia įrodinėti, kad jis vaikui taip pat svarbus.

    Dėl tėvo vaidmens svarbos skatina abejoti ir formuojama visuomenės nuomonė. Štai daugiavaikių mamų apdovanojimas Prezidentūroje. Skaitau apie Prezidentės kalbą apdovanojimų metu, o joje – nei vieno žodžio apie tų šeimų tėvus. Nebent žiniasklaida savavališkai iškirpo žodžius, skirtus tėvams((http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/05/05/news/prezidente-tradiciskai-apdovanojo-daugiavaikes-mamas-1045571/). Kokią žinią paskleidžiame žmonėms? Ogi kad vaikų auginimas – vien mamų rūpestis, o tėvas ne tik ordino, bet ir gero žodžio nenusipelno.

    Arba Vilniaus miesto krizių centro direktorės N. Dirsienės mintis ” Teisėsauga, VTAS, socialiniai darbuotojai turi padėti moteriai, apginti ją ir vaikus nuo smurtaujančio asmens. Jo tėvystė vaiko gimimo liudijime neužtikrina saugių santykių su vaiku. “

    Bet ir motinystės įrašymas gimimo liudijime ne visada užtikrina vaikui saugumą.
    Matomai, teks vyrams pakovoti už save ir savo vaikus, kad jų tarpusavio ryšys niekada ir niekieno nebūtų sutrikdytas. Net jei jie – skyrium gyvenantys tėčiai.

    PAPILDYTA:
    Seimo Pirmininko pavaduotojos Irenos Degutienės patarėja Jurgita Varžgalytė-Tiažkijienė Seimo Pirmininko pavaduotojos Irenos Degutienės pavedimu atsakė į mano laišką dėl šiame straipsnyje aprašomos teismų praktikos.

    Klausimai dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais užtikrinimo problemų ne kartą nagrinėti Seime. Siekiant spręsti dalį klausimų, kuriuos minite savo laiške, Seimo narė Irena Degutienė kartu su kitais kolegomis dar praeitoje kadencijoje teikė Civilinio kodekso ir susijusių įstatymų pataisas. Pataisomis siekta aiškesnio teisinio reglamentavimo priimtuose teismų sprendimuose visais atvejais išsprendžiant antrojo iš tėvų dalyvavimo vaiko auklėjime ir bendravimo su juo tvarkos klausimus; padėti užtikrinti vaiko teisę realiai bendrauti su abiem tėvais, nepaisant tėvo ir motinos tarpusavio santykių bei jų gyvenamosios vietos. Net įtvirtinta nuostata, kad kliudymas antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šiems pakeitimams buvo pritarta ir jie jau galioja nuo 2017 m. sausio 1 d. Bus stebima, kaip šios pasikeitę nuostatos keičia ir įtakoja problemines situacijas praktikoje.

    Konstitucingumo klausimas diskusijose Seime niekada nebuvo keliamas. Nei Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, nei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nėra atkreipę dėmesio, kad priimant sprendimus dėl vaikų gyvenamosios vietos po skyrybų vienas iš tėvų (vyrai) būtų diskriminuojami. Gavę Jūsų laišką peržiūrėjome ir Lygių galimybių kontrolieriaus ataskaitą – tokio pobūdžio pareiškimų nėra.

    Mūsų valstybėje galioja konstitucinis valdžių atskyrimo principas: Seimas leidžia įstatymus, atsakingos institucijos juos vykdo, teismai užtikrina teisingumo vykdymą.

    Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis). Teismai, priimdami sprendimus dėl vaiko bendravimo su tėvais po skyrybų vadovaujasi tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Lietuvos aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad „teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą“ (LAT 2016 m. vasario 3 d. nutartis).
    Teismai, priimdami sprendimus, vadovaujasi ir tarptautine teise bei praktika (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Europos žmogaus teisių teismo praktika).

    Seimo nariai priimdami sprendimus, susijusius su vaiko teisių užtikrinimo reglamentavimo tobulinimu, vadovaujasi atsakingų, vaiko teisių apsaugos srityje dirbančių, valstybės institucijų vertinimais.
    Šiuo metu nematome pagrindo teigti, kad priimant sprendimus skyrybų bylose dėl bendravimo su vaikais būtų pažeidžiamos piliečių konstitucinės teisės.

    KOMENTARAS:
    Noriu pastebėti, jog nusiskundimai del galimos skyrium gyvenančio tėvo (v/m) diskriminacijos po skyrybų keliami viešumon jau ne pirmą kartą. Taip pat dėl to grupė tėvų-vyrų prieš porą metą kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, tačiau, kiek man žinoma, buvo atsisakyta skundą priimti. Apie tai buvo rašyta žiniasklaidoje:

    http://www.prim.lt/laisvalaikis/straipsniai/lygiu_galimybiu_kontrolieriaus_tarnyba_-_vadovas_naujas_problemos_senos/

    Manau, jog problemos galimai nesugebama arba nenorima įžvelgti. Galimos diskriminacijos apraiškos sukelia labai neigiamus jausmus ir bejėgiškumą dėl to, jog besijaučiančių diskriminuojamais nesupranta. O jei supranta, matomai priėjimas ir/ar paaiškinimo būdai, kokie naudojami iki šiol, nėra efektyvūs bei įtikinantys.
    Situaciją, manau, būtina koreguoti. Jei tai nėra skyrium gyvenančių tėvų diskriminacija, tai jie tokio jausmo ir neturėtų patirti, tiesa?

    Birutė van der Weg – Bražiūnienė